Istorija

Istorija > LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija

LDK pilietiškumo sampratos. Lietuvos Statutai

XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorija – didelių, ypatingų visuomeninių pokyčių metas.
LDK tyrinėtojai šį amžių yra nagrinėję ir kaip kultūros modernizacijos (ir kultūros šuolio), ir kaip pasaulėvokos pokyčių, ir kaip Lietuvos visuomenės pokyčių Renesanso laikais epochą. Po Lietuvos krikšto (1387) prasidėję LDK europėjimo procesai aiškiausius savo vaisius davė ne iškart. Daugeliu atvejų prireikė daugiau kaip šimto metų tam, kad Lietuvos visuomenės europėjimas taptų akivaizdus. Kaip to artėjimo prie Europos iliustracija dažnai yra minimi Lietuvos Statutai, trys europietiškai orientuoti teisynai (1529, 1566, 1588), teisinis LDK santvarkos pagrindas. Jie buvo parengti tada, kai Lietuva, per XV a. labai sparčiai perėmusi Vakarų lotyniškosios kultūros vertybes, XVI a. pagaliau tapo integralia Vidurio Europos dalimi. Lietuvos Statutų priėmimas rodė ne tik tai, kad Lietuva tapo teisine valstybe, tačiau kartu akivaizdžiai atskleidė Lietuvos luominės visuomenės formavimosi ypatumus. Luomai Lietuvoje formavosi vėlai (XIV a. pabaigoje-XVI a. pirmoje pusėje), kai daugelyje Europos kraštų šis procesas buvo besibaigiąs arba jau pasibaigęs. Teisinius pagrindus luominei visuomenės struktūrai padėjo Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto privilegijos bajorams katalikams, katalikų dvasininkijai ir miestiečiams, tačiau klasikinio pavidalo europietiškos valstybės luominė sistema Lietuvoje nesusiformavo – Lietuvoje aktyviai formavosi tik bajorų luomas, todėl čia susiklostė vienaluomė monarchija. Todėl įsigaliojus Lietuvos Statutams, Lietuva tapo ne tik teisine bajorų valdoma valstybe, tačiau ir europinės luominės struktūros šalimi.
Europinės luominės struktūros esmę Lietuvoje sudarė augančios bajorų teisės, o luominės teisės ginama privilegijuota bajorų padėtis juos taip pat siejo su šalies politine kultūra. I ir II Lietuvos Statuto pamatiniai principai žymi ryškų pokytį nuo valdančiosios luominės oligarchijos (Ponų tarybos) dominavimo link „bajorų respublikos“ ir „bajorų demokratijos“. Iki pat XVI a. vidurio valdovų suteiktomis privilegijomis galėjo pasinaudoti tik bajorijos viršūnė – ponai. Alberto Goštauto parengtas I Lietuvos Statutas 1529 m. dar fiksavo išimtines ponų teises, tačiau XVI a. viduryje seimuose jau galima įžvelgti kylančią bajorijos opoziciją: ji reikalauja savo renkamų atstovų ponų valdomuose teismuose. II Lietuvos Statutas įtvirtino nuostatą, kad visus valstybės reikalus sprendžia ponų ir bajorų atstovai seime. Bajorų luomas įgijo politinių teisių, buvo suformuota nuosekli bajorijos atstovavimo seimuose sistema, tuo tarpu Valakų reforma, kurios nuostatos buvo įtvirtintos Trečiajame Lietuvos Statute, galutinai įtvirtino baudžiavą, o tai palietė daugumą LDK gyventojų.
Visuomenės pokyčių kontekste dar reikia atkreipti dėmesį ir į tuo metu besiformavusią LDK pilietiškumo sampratą, į tai, kas dabar suprantama kaip tų laikų politinė tauta. Iki XVI a. vidurio LDK politinę tautą sudarė valstybę valdžiusių visuomenės sluoksnių viršūnė – kunigaikščiai ir didikai, buvę aukščiausiais valstybės pareigūnais, o XVI a. antroje pusėje į politinę tautą įsiliejo ir bajorija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad XVI a. politinę tautą, pasak tyrinėtojų, sudarė tik apie dešimtadalis visų LDK gyventojų, ją vienijo luominiai, pilietiniai ir politiniai interesai, o ne etniniai principai, todėl, pavyzdžiui, gudiškų žemių bajorija ilgainiui tapo bajoriškosios lietuvių politinės tautos dalimi. Nuo XVI a. 7 deš. Lietuva tapo vienaluomės monarchijos šalimi, kurioje išskirtinį vaidmenį turėjo bajorų respublikos ir bajorų demokratijos balsai.
XVI a. teisiniai, luominiai ir politinės tautos formavimosi procesai demonstravo LDK tapsmą integralia europinės civilizacijos dalimi.

Istorija

LDK pilietiškumo sampratos. Lietuvos Statutai

Ar žinote, kad...